Rytas
Rudens rytas.
Visa, kas gyva,
atsigręžia į rytus.
Rūkas gaubia medžius.
Paukščiai pakyla iš lizdų
ir nušlama dangumi
su žvaigždėmis.
Būk draugas
Kristau, būk mano vaiko draugas.
Visų mūsų draugas būk!
Ne skausmui – džiaugsmui Tavęs godoju.
Myliu šį vėją ir medį, plėšiamą perpus.
Uždėk savo laiminančią ranką ant jų,
nes kaipgi nurimti galėčiau, jei mano
meilė tam vėjui padūkėliui,
tam medžiui nelaimėliui
kiekvieną skyrium apkabintų?
Kristau, neverta esmi,
kad Tu manimi tikėtum.
Būk vaiko draugas –
mano
vaiku
patikėk!
2014.V.31
Nerandu Neberandu tavęs. Nesi netgi akmenyje, į kurį skaudžiai nusidaužiau koją. Viena aš kelyje, tiktai naktis lyg šuva loja. Išsiskyrimas Kokia aš beginklė! Tik pašaukei – ir atėjau. Tai buvo ženklas, kad skiriamės. Bučinys Kai lūpos prie lūpų buvo pripuolę, aš supratau, kad skausmo nebežinau, meilės nesuprantu ir lemties nebematau mirty. Pavasaris Kas sieloje, tas ir už langų. Pavasaris prisipildė tavęs, ir žvaigždės viliasi, kad jas pamatysiu. Kaip man sulaikyt savo sielą nuo tavosios prisilietimo? Patirtis Ar matei, kaip krinta iš dangaus žvaigždė? Ar jutai šiurpą, juk mirė žmogus? Ar apsvaigino tave erdvių begalybė ir toksai mažytis taškas joje – žmogus? Ar laidojai mylimą žmogų ir atšokai vestuves su nemylimu? Taip, eilėraštis – patirtis. Ji visais atomais veržiasi iš manęs…