Šitas miestas kaip sapno noktiurnas
kartais būna jam neramu
kai pamato – eina keliu
koks keistuolis elegiškai purvinas
Šitas miestas jam sako brolau
einam dviese prisėsime parke
negirdėsim kaip medžiuose darkos
senas vėjas ir bus mums ramu
Palydėti žvilgsniu praeivį
kai nuo skruosto jam ašarą braukia
gailestinga ranka seno laiko
Ir staiga tik mėnuo keleivis
tik nustebęs tik žiūri kad laukas
pilnas meilės kuri neaplanko…
●
Šitas miestas kartais džiazuoja
ir tada net miškais per naktis
atskambėjusi fleitos mintis
seno aukuro laiką kartoja
Jam nereikia daugiau ežerų
nepasiekiamų rudenį tylų
ir dangoraižių mėlynų
jam tik reikia – muziką lėtą
Kad girdėtų keisti jo vaikai
išsibarstę nutolę kaip sapnas
jis ateina naktim iš senų
Atvirukų spalvotų noktiurno
paklausyti čiurlioniškos muzikos
iš paveikslų seniai užmirštų