Elniai
ten
auksinių elnių banda
stebi
smaragdinę šiaurės pašvaistę
čia
žemės pilkšvumo aš
stebiu
kasdienį spalvų nepriteklių
jų
kanopos pritaikytos sniegui
kailis atsparus vėjams
mano
pėdos nuolat prisitrina
o plaukai neskirti sušilti
jie
sotūs islandinėm kerpenom
man
netinka daugelis produktų
mes
esam tokie nepanašūs
o galėtume būt
Jonpaparčiai
sausra
atėmė upės jėgas vingiuoti
upė
suprato niekados nepasieksianti jūros
jos žiotys
užėjusios maurais, užako
jos laumžirgiai
susirado kitas buveines
jos tvenkiniai
užpelkėjo, pražudę valtis
jos žaltvykslės
išsibarstė po tankius sąžalynus
jų dvaselės
įsisuko į jonpaparčių šaknis
kad Rasų išvakarėse
šie pražystų
Statistika
kai daiktai netilpo lentynoj
vienam kambary
ant šiaurės rytinio Žirmūnų trikampio kampo –
jie užėmė vonią, virtuvę, balkoną,
išstūmė baldus, kates ir žmones,
sustojo tik prie trapių dilgėlių ryšulių
ir plastmasinių vazonų,
pro pelargonijų rūką išvydę
vagysčių statistiką
Gretos Ciūnytės nuotrauka
Keramika
glazūruotas puodelis
krenta ant linoleumo
– bam! –
nesudūžta
– trekšt! –
įskyla
atsivėrusio molio kampas –
geologinis sluoksnis
šiurkštus kaip suoliukų paviršius,
pilko betono plytelės,
nepažįstamos moters paltas,
kontrolieriaus žvilgsnis,
narkomano riksmas,
daugiabučio siena,
kaip žuvų skeletai,
palikti ant stalų po žiobrinių
jie visada buvo šiurkštūs,
tik žvynai buvo jų glazūra
dabar apie tai galvoju
kaskart, kai iš skilusio indo
geriu užplikytus serbentų lapus,
odos paviršiumi liesdama
nepridengtą molį
Upės vamzdynuose
palaidotos upės klykia
balsais dumbliaakių sirenų
Šv. Onos smailių pradurtais plaučiais
jos liko čiurlenti
vamzdynuos
žemėlapių fonduos
jos žada ištrūkti
ištirpus pasaulio ledynams
Neptūnui nuteisus myriop
visų laiko juostų diktatorius
tetampa morenų sluoksniais
teformuoja kraštovaizdį
nebeatgimdami
Laumės ratas
Januarius. Saeculum X
Kelios žudikiško
Lakio ugnikalnio dulkės
pasiekė Nidos kopas.
Užgimė gyvybė.
Februarius. Saeculum XI
Užšalusi Baltijos jūra
tapo žuvėdų namais.
Tarp smiltyninių viksvų
vaisius išvydo dieną.
Martius. Saeculum XII
Livonijos žemėj dygo
pirmųjų tvirtovių mūrai.
Motina nusviedė atžalą
į toliausiąjį jūros tašką.
Aprilis. Saeculum XIII
Pagonių stabais prakūrė
naujųjų šventyklų krosnis.
Jūreivių šauksmai nutraukė
dugno būtybės miegą.
Maius. Saeculum XIV
Juodoji mirtis įsiprašė
į išguitųjų kačių patalus.
Apjuosta žvynų ir jūržolių
laumė išbrido į krantą.
Junius. Saeculum XV
Šiaurės vėjai išsklaidė
Orleano mergelės pelenus.
Smėlio krante pradžiūvo
samanotų garbanų bangos.
Julius. Saeculum XVI
Korteso ranka sugriovė
Teskoko ežero dambas.
Girios glūdumoj ji siuvo
suknelę iš odos skiaučių.
Augustus. Saeculum XVII
Virš Salemo miesto sutvisko
kartuvių formos žvaigždynas.
Saulėkaitoj laumė išdegino
žalsvus plaukus iki baltumo.
September. Saeculum XVIII
Paryžiaus laikrodžiai liovėsi
mušę dvyliktą valandą.
Žvejai, nendrėse sutikę,
nurodė jai taką kaiman.
October. Saeculum XIX
Prie Rešliaus pilies aidėjo
paskutinės raganos šauksmas.
Priėmusi naują krikštą,
ji rado gentainių pėdsakus.
November. Saeculum XX
Sviediniams arimus užsėjus,
vagonai patraukė įšalan.
Etnografai pranašavo
laumių genties išnykimą.
December. Saeculum XXI
Po blankiąja Arkties saule
bunda balsvi ugnikalniai.
Apsisukant laumės ratui,
bręsta nauja saulėgrįža.